.dateHeader/>

prieš du metus buvau Reykjaviko kalėdinės eglės įžiebime. pamenu, kad atėjus į šventę net ne iškart pastebėjau kur ta eglutė :D islandams ją kasmet dovanoja Norvegija ir jie ja labai džiaugiasi. pagūglinus galima rasti, jog islandai yra antroje pozicijoje tarp laimingiausių pasaulio šalių.

paskaičius komentarus po lietuviškų eglių įžiebimo, mane jama juokas. esmė yra viena - kuriam mieste gražesnė. jeigu jau mes tokie konkurencingi, tai kokiuose reitinguose ten taip pirmaujam..?

o šiaip, tikiu kad keičiamės, keičiam visus tuos reitingus, lipam aukštyn ir viskas su mum gerai. tik linkiu vis dažniau norėt būt geresniu, nei buvai vakar, o ne geresniu nei kaimynas/draugas etc. man čia vienas sudėtingiausių dalykų, bet stengiuosi ir kartais pavyksta :)

Kalėdų eglutė Reykjavike / nuotr. iš interneto

.dateHeader/>

aš ir mano Amerika

2015 metų vasarą praleidau Amerikoje. Yra tokia nepaprastai patraukli ir naudinga programa studentams "Work and Travel" per kurią galima išvykti keliems mėnesiams į JAV padirbėti, o pabaigus darbą pakeliauti.
Man teko dirbti nedideliame South Yarmouth miestelyje, Red Jacket beach viešbučio restorane, o gyventi Hyannis mieste. Kiekvieną dieną minti dviračio pedalus 10km į darbą ir dar tiek pat iš jo, kartais keltis 3:50 ryte, kai viešbučio restorane pusryčiaudavo alkani turistai. Išbandžiau save įvairiose pareigose: pagrindinės buvo busser (tvarkyti stalus klientams valgant ir pavalgius), padavėjos, barmenės, paplūdimio maisto ir gėrimų mergaitės, o kartą teko padėti tvarkytis kambarinėms. Nuostabi patirtis svetimoje, tolimoje šalyje. Atsipirko visi lūkesčiai, o dėl dosnių amerikietiškų arbatpinigių, sugebėjau užsidirbti keliems naujiems daikčiukams ir didžiąjai kelionei, net neieškant antro darbo.
Dirbdama neturėjau daug laisvo laiko, pavyko nuvykti tik į netoliese esantį Bostoną ir kurortinį Prowincetown miestelį. Tačiau darbas baigėsi, su ašaromis akyse atsisveikinau su visais mylimais bendradarbiais ir viršininkais, atėjo metas keliauti. Nuskridus į vakarinę pakrantę, mane pasitiko mano geriausia draugė su visa keliavimo komanda. Išsinuomavę mašiną aplankėme Los Angeles, San Diego, Malibu, Didžiuosius kanjonus, Antilopės kanjonus, Las Vegasą. Tuomet skridome į Washington DC, kur susitikau su viena išsiilgta drauge ir tris dienas praleidau JAV sostinėje lankydama barus ir įžymius objektus. Kelionė pasibaigė Didžiąjame obuolyje - Niujorke. Čia nebuvo taip baisu, kaip buvo galima numanyti. Kasdien šoki į patogiausius batus, lipi į metro ir lankai tokias vietas, kurios kažkada atrodė neįgyvendinama svajonė. 
Tačiau po visko, įsėdus į lėktuvą ir užmerkus akis, galėjau sau pripažinti, kad nieko taip nelaukiau ir niekas taip nejaudina, kaip grįžimas į gimtąją, mylimiausią ir išsiilgtą Lietuvą. Amerika, tai - kupina staigmenų šalis. Gali tikėtis daug ir nerasti nieko ypatingo, o gali vykti į ją tik "apsidairymui" ir rasti ten svajonių išsipildymus. Visur prieštaravimai ir kontrastai. Tarp išsipusčiusių poniučių - gatvėse miegantys benamiai, tarp į darbą skubančių verslininkų - pigias brošiūras į rankas brunkantys emigrantai, tarp dižiulių miestų - dykynės su ore skriejančiais vėjo šuorais... galima būtų testi ir tęsti. Man JAV yra valstybė, kurią privalu pamatyti, įvertinti, pasisemti naudingų idėjų, bet su visu tuo gėriu norisi grįžti namo ir realizuoti save čia. 

Pismo beach, California

Los Angeles iš Griffith observatorijos, esančios ant kalvos

San Diego, California

Malibu beach, California

Grand Canyon, Arizona

kažkur, pakeliui į kažkur

Horseshoe bend, Arizona. palydim saulę

didžiausias įspūdis - Antilope Canyon, Arizona

užtvanka Las Vegas, Nevada

Viva Las Vegas!

White House, Washinton DC

Washington DC obelisk temstant

Louboutin vitrina New York

9/11 memorial, New York

Carrie Bradshaw apartment, 64 Perry Street, New York
NYC!

NY iš Empire State Building
daugiau nuotraukų mano facebook paskyroje

.dateHeader/>

Homy Scotland

Prabėgo šiek tiek daugiau nei savaitė Škotijoje. Aplankiau mylimą šeimą, užsiauginau kelis papildomus kilogramus ir pasidžiaugiau laukine gamta. Liko kelios valandos iki skrydžio namo, į keturis mėnesius nematytą Lietuvą. Tiek daug nekantrumo ir džiugesio širdy susipynė su liūdesio šešėliais ir visokiais nenorais palikti savo antrus namus Edinburge..
Belieka susitaikyti su savo likimu. Viskas liks kaip buvę, tik kelios papildomos nuotraukos fotoalbume primins žvarbų sekmadienio rytą, po jaukios nakvynės Dryburgh Abbey viešbutuke.





Dryburgh Abbey

Sesė ir mama

Dryburgh Abbey griuvėsiai

Dryburgh Abbey Hotel

Desertai ir popiečio arbatėlė


.dateHeader/>

Neužmirštuolės akcija


Nusipiešiau, išsikirpau ir prisisegiau Neužmirštuolę. Nesvarbu, kad kol kas esu toli nuo Lietuvos ir nesvarbu, kad 1991 dar net nebuvau gimusi. Tačiau aš niekuomet neužmiršiu kieno dėka esame laisvi.
Tad ačiū tiems 14-ai beginklių laisvės karių, kurių gyvybės užgeso, bet atminimas lietuvių širdyse išliks amžinai.
Ir begalo dėkoju kiekvienam, kuris tą naktį nepabūgo išeiti iš namų. 


.dateHeader/>

Naujieji Lisabonoje

Pirmą kartą gyvenime Naujuosius sutikau ne Lietuvoje. Ir buvo išties puiku! Jokių išankstinių planų, jokių įsivaizdavimų kaip viskas bus. Tiesiog nusipirkau bilietus į Lisaboną trims dienoms. Prisipažinsiu, šis miestas man paliko įspūdį, tačiau nesu didmiesčių mylėtoja, tad paskutinę dieną nuvažiavau į autobusų stotį net keliomis valandomis anksčiau ir trypinėjau laukdama autobuso į savo mažą ir mielą Bežą. 
Apie šią trijų dienų kelionę galėčiau papasakoti labai daug, tačiau turbūt neverta išsiplėsti. Lisabona yra puiki ir patiks visiem, kurie mėgsta uostamiesčius, didelius pietietiškus Europos miestus. Čia tikrai yra ką pamatyti ir ką aplankyti. Aš savo ruožtu tiesiog paslampinėjau po miestą, pasigrožėjau didinga architektūra, bet nelaukiau eilėse, kad papulčiau į kokį muziejų. Nors man tikrai patinka muziejai, tačiau šioje kelionėje lydėjo šioks toks nuovargis ir noras tiesiog atsipalaiduoti ir mėgautis. Oras buvo tiesiog fantastiškas! Kasdien apie 15 laipsnių šilumos. Tad pats didžiausias malonumas, kuris man teko, tai tiesiog kasdien atsisagsčiusi paltą sėdėti ant kokio nuošalesnio suoliuko, pagrindinėje gatvėje, atsukus veidą į saulę ir gerti saldžią kavą iš termoso besižvalgant į praeivius ir į prabangių parduotuvių vitrinas. Tiesa, reikia nepamiršti aplankyti Lisabonos rajoną Belém. Čia stovi monumentas, bokštas vandenyje ir didingas muziejus. Į šį rajoną galite nuvykti autobusu (727 nuo Marquês de Pombal Skvero) arba tramvajais (15; 28 nuo Figueira Skvero arba Comercio Skvero (rekomenduoju, nes jie daug talpesni ir neteks visą kelionę prastovėti atsukus veidą į kitą keleivį). 
Na, o pačius Naujus sutikau labai smagiai ir įdomiai - su keturiomis merginomis ir vienu vaikinu su kuriais susipažinau tą pačią dieną savo hostelyje. :) Tiesiog nuėjome į pagrindinę Lisabonos aikštę prieš pat vidurnaktį, pasigrožėjome įspūdingais fejerverkais, iššovėme butelį šampano. Kadangi mano naujieji draugai šiek tiek įkaušo ir norėjo linksmybes pratęsti kokiame vakarėlyje, aš nusprendžiau atsisveikinti ir nukulniavau atgal į hostelį. Beje, visą kitą rytą praleidau su dvejomis korėjietėmis iš Naujųjų pasitikimo kompanijos. Tai buvo nepaprasta, miela ir jauki pirmoji metų diena. 
Tiesa, vienas svarbus dalykas, kurį turi žinoti kiekvienas atvykstantis į Lisaboną - saugokite savo daiktus (rankines, krepšius, kišenes), kaip save patį! Tai - vagių miestas, tad visuomet reikia išlikti budriam ir... ...įtariam. :)))

Tramvajus į kalvą tiems, kurie pailsta 
Vaizdas iš mano hostelio balkono

Tiesiog būtina užsukti į Hard Rock Cafe

Praça do Comércio 
Naujametiniai fejerverkai

Apžvalgos aikštelė vakare

Mosteiro dos Jerónimos
  Monumento aos Descobrimentos
Torre de Belém

Pakeliui namo. Vaizdas nuo tilto

.dateHeader/>

Kūčios be šeimos, silkės ir sniego

Kai prieš kelis mėnesius atvykau studijuoti į Portugaliją iškart galvoje sukirbėjo klausimas "o kaip gi aš sutiksiu Kūčias?" Žinojau, kad tikrai negrįšiu atostogų į Lietuvą, o geriau pakeliausiu Portugalijoje. Tad sutikti šventes čia man tapo savotišku iššūkiu. Visų pirma, planavau tiesiog išvykti į Lisaboną, pasiimti kokį jaukų viešbutuką ir pavakarieniauti jo restorane. Tačiau ilgėliau pasvarsčiusi, kelionę į sostinę atidėjau Naujiesiems (apie tai sekančiame įraše), o Kūčias nutariau pasidaryti savo bendrabučio vienutėje. Ir pasidaryti ne bet kaip, o taip, kad laukčiau šios dienos su nekantrumu. Ir man pavyko!
Maisto produktus pradėjau kaupti iš anksto, o nuo pačio gruodžio 24-tosios ryto plušau virtuvėje, tvarkiau nebaigtus reikalus, valiau dulkes savo kambaryje, ruošiau šventinį stalą ir puošiausi. Kai viskas jau buvo beveik paruošta sulaukiau šeimos skambučio nuo šventinio stalo. Pakalbėjome, pasijuokėme, palinkėjome vieni kitiems gražių švenčių. Tuomet ištraukiau iškepusią lašišą su bulvėmis iš mikrobangų krosnelės (o taip, pamiršau paminėti svarbiausią - viską teko ruošti joje!), uždegiau žvakę ir sėdau prie savo stalo. Maistas buvo toks skanus! Be minėtos lašišos, pasigaminau ryžių-krabų mišrainės, makaronų salotas su tunu, o taip pat turėjau begales saldainių, sausainių, vaisių ir pyragą. Trūko tik silkės.. Tačiau nuotaika buvo pakylėta! Tiesa, galbūt vieną akimirką ir suspaudė širdį, bet neleidau sau nuliūsti. Juk pati pasirinkau tokią šventę, o šeimą turiu, tik jie sėdėjo prie kito stalo už 3000 kilometrų. Tad puikiai pavakarieniavusi nukulniavau į bažnyčią. O kai išmušus 12 valandai baigėsi mišios ir aš lėtai žingsniavau namo, pamaniau, kad šios Kūčios bus vienos įsimintiniausių mano gyvenime ir turbūt pirmą kartą tokios prasmingos.

Mano šventinis stalas

.dateHeader/>

Faro

Praėjusį savaitgalį aplankiau vandenyną ir nuostabųjį Faro miestą. Pirmą kartą po ilgo laiko keliavau ne viena. Mano bendrakeleive tapo studentė iš Čekijos. Kad ir kaip mums buvo smagu, tačiau supratau, jog keliauti man geriausia yra vienai. Na, žinoma, yra kelios išimtys. (:
O šiaip kelionė buvo puiki. Apsistojome labai jaukiame Bead&Breakfast stiliaus viešbutėlyje.
Faro yra mielas ir svetingas miestas, pačiuose Portugalijos pietuose. Vienas iš labiausiai įsiminusių dalykų, tai senamiesčio gatvės, kurių grindinys išklotas mažytėmis plytelėmis. Kiek darbo į visa tai įdėta! Ir vaikščioti tokiomis gatvėmis, tikrai neįtikėtinai malonu.
Nuo miesto iki paplūdimio galima nuvažiuoti miesto autobusu vos už keletą eurų (16 numeris, stotelė priešais autobusų stotį). Beja, verta iš autobuso išlipti viena stotele ankščiau ir akimis paganyti virš galvos skriejančius lėktuvus, bei praeiti siauru, tiesiu, pelkių apsuptu keliu.  O vandenyno pakrantė tikrai nuostabi. Nors čia ir nėra uolų, kurios būdingos kai kurioms Portugalijos pakrantėms, tačiau aplanko neapsakomas galybės jausmas. O ir diena pasitaikė neįtikėtinai šilta ir puiki. Kai prisėdome išgerti karšto šokolado, teko net striukes nusivilkti.

Miesto grindinio ornamentai

Jaukus ir mielas Bead & Breakfast
Pozavo
Vaizdai keliaujant į paplūdimį
Žvejybos ypatumai
Karšto šokolado puodelis ant vandenyno kranto


Vandenyno dovanos